mane vis dar stebina kiek daug gali zmogus istverti. tiek fiziskai, tiek psichologiskai. ir nepasakytum kartais, pasiziurejes i viena ar kita isbalusi veida, ar glezna kuna, kad sitoks stiprus. iki negalejimoo. tada kai labiausiai skauda yra, sako, tas momentas, kada reikia dar truouti pakenteti. persilauzi. 

mazyte problema, kuri kazkada rupestuku suspausdavo dar vaikiska galva, ir neleisdavo naktim uzmigti, dabar jai uzaugus iki dideles absoliuciai nebekvarsina galvos. ir kosmarai nebesisapnuoja. jie isvis nebesisapnuoja, kodel. 

kai nebera pabaisu spintose, o po lova niekas nebetyko tavo koju, naktys nebe tokios baisios, o kai tamsa nebegasdina tai ir rytas nebe tokia didele laime atnesa. nepastebimai viskas kaip kadais rodesi apsiverte, o as likau nesupratusi kodel viskam taip lengvai nusiledau.

Komentarai