Judita Vaičiūnaitė

"Nikė''

Citrinų žievės,
cinamonų skonis,
jau išgertas vynas iš Balkanų.
O rytas - toks švarus,
kai, nepriklausanti
nei dievui, nei žmonėms, nei velniui,
tokiam tuščiam bute,
įkaitusios skardos ir stiklo blizgesy,
baltam
rate-
birželio saulės beprotybėj -
kryžiumi guliu, ir verksmas - veltui.
Už mano nudaužtus suskaldytus sparnus,
tik dulkėm šviečiančius šviesoj pečius

aš nekenčiu tavęs-
bet burną atveriu
šiurpiam ir purpuriniam tavo viesului...


---------
dar pora tokiu ir pradesiu megti poezija. rimtai sakau

Komentarai