*hold me close, tiny donuts

As pamenu save dar mazyte, einancia I rugsejo pirma, ir kaip as jaudindavausi: kad plaukai tvarkingai butu susukuoti, kad suknele nauja ir dar nedeveta, batukai svariai nuvalyti, kad geles mamytes nupirktos butu nenuvytusios, graziausios spalvos, kad spygliukai nupjaustyti, tose vietose kur pirstukus bado.

Kiekvienais metais, nesvarbu kiek kartu jau tapati diena buvusi, vistiek kaskarta lygiai taip pat jaudindavausi. Kaikurie dalykai tikrai niekada nesikeicia. O jausmai juolabiau. Jeigu asmeniskai svarbu, kaskart vis stipriau isgyveni. IR gera IR bloga. Ir viska kas tarpe ju.

Ir dabar va, seniai jau situ rugsejo pirmuju neturiu, bet pasiziuriu I kalendoriu iphone, pamatau svarbia data ir perrgyvenu. jaudinuos. noriuu tobulos dienos. man paciai juoka kelia, kaip tai dienai atejus niekas, absoliuciai niekas, mano kasdienybeje nepasikeicia. Pati sau isikalbu svarba ir uzsidedu papildoma nereikalinga nasta ant petuku. Va siandien, pirma diena kai as oficialiai jau nebe asistente, kai as jau  be savo, kaip meilei ja vadindavau 'apsaugines sienos'. bet nu. zmones tie patys, darbas tas pats. emailo adresas nepakito, telefonai numeriai irgi ne. nezinau, kodel tada einant gatve siryt truputi labiau suaugusi jauciausi.

"Feel the fear and do it anyway"*

Komentarai