
home sweet
dziaugtis nezinau ar ne. neplanavau namo grizti be vasaros pabaigos, kai visas olimpiniu dziaugsmas pasibaiges bus, kai siluma ir grazus oras is sito miesto jau begs lauk, ir nebebus ka daugiau cia ir veikti. bet va kaip atsitinka, kai maziausiai nori, planuoji, ir lauki. po dvieju metu ilgoooos pertraukos, (atrodo, kad praejo meleona kartu daugiau, jei atvirai) vaziuoju i savo klaipeda! vakar nusipirkau bilietukuuus, dar pora savaiciu liko, o laimes jau dabar nebesutalpinu savam kune. (:
kas yra kodel sitaip. save laikiau uzsienio zmogum, galvojau, kad palikus namus, grizti nebesinores, kad bet kur kitur man patiks labiau, bet panasu, kad namai traukia stipriau, nei kada nors isivaizdavau juos galincius.


Komentarai