
*i belong to myself, but you can borrow me sometimes.
Jeigu jus gincyjates pries empatija, nesvarbu pats kontekstas, esate neteisingoje puseje. visada.
----------------------------------------
I closed my mouth and spoke to you in a hundred silent ways.
Mano tetis mane moke, kad reikia buti mielai ir rupestingai, pirmiau visko, nes visada bus laiko pasielgti nedorai veliau. Bet pasielgus slyksciai su kakzuo karta, jie jau niekada nepatikes tavo geranoriskumu. Taigi bukit geri. Gerigerigeri, iki kol ateina laikas tokiu nebebuti. Tada bukite bloogas. Ir elkites syksciai.
Paradoksas, bet jis, turbut, dabar labiausiai situ pamoku ir gailisi.

"She stood I the storm, and when the wind did not blow her way, she adjusted her sails."

Komentarai
Ar tikrai? Nejau, jei vieną kartą pasielgsi nedorai, visi tik taip tave ir matys? Manau, kad nevisai... Juk kada elgiesi visada gerai, rūpestingai, tas vienas kvailas kartas, kada pasielgsi tau pačiam nepriimtinai, neliks nepastebėtas, bet bus greit pamirštas, nes visi žinos, TU ne toks, o visiems būna įvairiai. Aišku, stengiantis visuomet išlikti gerais ...gal ir neverta (manau, tikrai neverta). Bet svarbu būti savimi. O jeigu būti blogam neišeina? Arba išeina, bet pačiam nuo to nėra geriau...