"You are so brave and quiet, I forget you are suffering."

------------------------

Man daznai atsitinka, kad net nenoredama, pamirstu apie kita zmogau, pastatau save pirma visko, neapmascius, kaip savanaudis vaikas, neismokytas empatijos, kuris nuosirdziai tiki kad pasaulis sukasi aplink ji. ir dar tuo paciu, kad kaledu senelis jam nesa dovanas.

skaitau knyga dabar apie sociopatus, ir kartais stabteliu ir pagalvoju, kad dieve, gi as taip elgiuosi, nuu nesakau, nenurasyciau saves I tuos juodas skyles vietoj sirdies kur nesiojasi, be emociju visiskai, lipa per galvas ir, uztai, dar apdovanojami velniai zino kokius simtus tukstanciu laikanciu metiniu payslapiu. taip, sitie sociopatai yra tie, kurie sedi visokiuose trump'o dangoraiziu virsutiniuose ofisuose, dydziu pranokstancius musu visu namus, su telefonu rankose, 'kapoja' galvas visiems kliudantiems. tada ramia sazine grizta namo ir miega, kur kas ramiau, nei bet kuris musu. zinot, kur su saazine. skaitau ir tokie dvejopi jausmai. nezinau, ar pavydziu ar dziaugiuosi. tikrai, nuosirdziai, ir dabar va galvoju ir nezinau. tai ir stojasi klausimas, asmeninis, ar sitas pats, turbot, zemiausias, lygis, I kuri as save kakziap priskiriu, taisytinas, ir jei taip, I kuria puse: geresne, ar aukstesne. jauciat? cia tas momentas dabar, ta linija, kuria, jeigu cia butu filmas, o ne mano gyvenimas, teigiamas herojus perzengtu ir pataptu neigiamu. siurpuliai po kuna paejo. tikiuos, tas jausmas tai ne pavydas, dievazi.

When a wave comes, go deep.

 

Komentarai

sodininkas

Gilu.