
*i love you more than much
Niekas neapsaugo sirdies taip, kaip kantrumas. Paisistenkite nesitiketi is kitu zmoniu per daug, ir per greitai. Tik jokiu budu neleiskit savo baimems kalbeti per garsiai! Neeikvokite pernelyg daug laiko abejonems irgi, bepramiska. Ne kiekvienas mes esame sudeti taip pat, taigi ir sunkius gyvenimo laikotarpius mes isgyvename ne vienodai sunkiai, arba einame pro juos ne taip pat tolygiai. Kaikurie apskritai neatlaiko ju vieni patys. Nenustebkite netiketai nutrukus draugystems su konkreciais asmenimis. Tik maza dalis musu istiesu supranta ka reiskia buti salia. Ir tai, ko gero, pati nepatogiausia keliones dalis, tas toks staigus, kiek netiketas, suvokimas, kad zmones, zadeje vaziuoti iki galo, neretai buna pirmieji, kurie iskrenta. Dauguma musu zadam dalykus saulei svieciant, ir pasiteisinimus atejus audrai. Nesmaonigai buvau visuomet dekinga lietui, gal, ziu, del tos pacios stai preizasties...kad nuplauna viska kas sutepta/tai kas nereikalinga.
Realybe yra ta, Jus galite buti nuostabus, ypac nuosirdus ir labiausiai saziningas, ir vistiek buti praziuretas. Nes, atvirai? As manau aplinkiniai jau kuri laika nebenori nieko kas yra is tiesu tikra, jie nori tik priezasciu, kad turetu del ko pasiskusti ir pasiteisinimu, kad apeiti. Surasti gera dalyka yra taip labai sudetinga, nes sutikti stipru is saves zmogu - taip ypac reta. Ismokau jau nebereaguoti, susitaikyti kai zmones ima begti nuo manes, atrodytu, be priezasties. Suprantu dabar, kad tokia meile, kuria as alsuoju, I kokia as tikiu ir dalinuosi - nera kiekvienam. Bet man ramu del to.

where ever you are, be all there.*

Komentarai
nezinau, as taip nesielgiu, todel tiek mano akim ziurint tiek mano protu vertinant, toks elgesys yra mazu maziausiai kvailas. zeidziantis, nuvertinantis. nepasitikejimo ir nemeiles pilnas.
as sito nesakiau! :D gal taip ir yra, gal :) neatmetu tokios galimybes :) o gal tu tik grizai po kokios paskaitos ir dabar cituoji cia savo profesorius :D kai labai rekomenduoji tai imsiu :) kad ir anglu kalba
Kažką panašaus skaičiau kažkokiame žurnale, lyg ir "Savaitėje". Ten gale būna tokių pamąstymų-paatviravimų. Nieko keisto, situacija ne iš retųjų ir ją analizuojančių panašiai - ne vienas. Mane itin užkabino pastebėjimas "žmonės, žadėję važiuoti iki galo, neretai būna pirmieji, kurie iškrenta. Dauguma mūsų žadam dalykus saulei šviečiant , ir pasiteisinimus beriam atėjus audrai . Gal čia savisaugos instinktas ima viršų?
Teip zinau, as labai ismintinga ha. rimtai klausi ar siaip sau? :D na jeigu isties idomu tai dabar skaitau dvi: J. Allen "as a man thinketh" (labai rekomenduoju) ir Linkolno biografija :D
o, tikrai labai gerai, ir tiksliai parasyta! is kur tokios mintis tave aplanko, ir isvis, ka dabar skaitai? dalinkis greitai :D