its coming
kur tos zmogaus galimybiu ribos, ka.
jei nekalbet apie skraidyma savarankiskai uzsiaugintais sparnais ir kitas pasakas su visokiais narnijos atradimais - ju kaip ir nera. ribu, t.y. yra nenoriu. ir dar yra tingiu. dar yra ne-pa-si-ti-ke-ji-mas ir netikejimas paciu savim. pasistatai lubas ir gyveni klaustrafobijos netrukdomo gyvenima. gerai, sakau, jei regejimo nebuvimas neerzina.
----
visus jau dvejus metus nuosirdziai neapkenciau vectorworks kompiuterines programos. sakiau kad nemoku, kad sunku, kad niekada neismoksiu. realybe ta, kad niekada pernelyg ir nesistengiau. per paskaitas susirasinedavau feisbuke su salia sedinciais kursiokais, vietoj to, kad suzinociau kaip nuspalvoti objekta ar uzdeti seselius, etc. viska visada braizydavau pati, rankomis, ant sitos gremezdiskos lentos, o teisindamasi pati sau, sakydavau, atseit, kai pati piesiu, zinau koki rezultata gausiu, o kompiuteriais nepasitikiu. lol. kai melage. istikruju, tai tik glaudziai draugavau su tingejimu. pries savaite issiskyrem, geruoju. prisedau nupiesti tik vienas duris, o vakar, va, pristaciau visa projekta absoliuciai sustatyta kompiuteryyy. jus neprimetat kai su pasididziavimu kabinau tuos dvieju metru brezinius ant sienos! :D
----
uz menesio jau kaledu atostogos prasides. kaaaai nesitiki. viskas, paskutiniai metai ir mokslai baigti. baisu kaip. nebezinau ko noriu. isproteju kiekviena karta vis labiau kai kas nors paklausia ka darysiu liepa. del to, kad pati nebesugalvoju ko labiau noriu. ar gal nezinau kas labiau gasdina: kad parvaziuosiu namo ir po poros metu suesiu save is vidaus, nes dar nepasiruosus, nes dar nereikeeejo, ar kita - kad isvaziuosiu dabar dar nezinia kur, ir po kakurio laiko verksiu, kad vistik noriu namo. kosmosas kazkoks. tie metai stabilumo nelabai pridejo.

Komentarai
tai kad as turiu dideliu problemu su kantrybe, mane erzina iki negalejimo ir tai kad kiti irgi nezino ka daryti su savo gyvenimu manes, deja, visiskai nejaudina:D prasyyyciau, sitie zaidimai su kompiuteriu man diiiiidelis pasiekimas gal sakau! eeeer, mes ten italijoj tik viueta apziurejom, o pats projektas dabar tika prasidejo, tai kolkas, be to, kad aplankiau toookia galyybe baznyciu ir katedru kad pati pasijauciau sventesne uz visus sventus, as tau tik centimetrais pasneketi galiu: i auksti, ploti, ilgi... DDD
uzuojauta, nujauciu koks tai jausmas
Tas nežinios jausmas, ką daryti po to, kamuoja manau ne tik tave :) O tu geriau pasakok ne apie savo ismokima zaisti kompiuteriu, o atostogas-darba italijoj :D