
ive got a war in my mind*
kiekviena karta kai apsizliumbi, arba apsizliumbi beveik, kaltindamas save del durnos galvos, prisidedi sau pora tasku, t.y. jei viska darytum stabiliai lygiai komforto zonos nepalikdamas, butum lygiai taip pat stabiliai 'nevertingas'. arne
suprantu reiksme darbo, pleciant savo galimybiu ribas, sito reikiamuma ateity, teoriskai viska labai puikiai suvokiu, bet kai ateina diena ir lieka 5 savaites padaryti kazka superfaino, tris is tu savaiciu nezinau kur detis, blaskausi, issimetau po visur kur tik imanoma, verkiu, skambinu mamai, poto dar savaite verkiu ir skestu savo pacios gailesty sau, vel skambinu mamai, ir likus savaitei pradedu daryti tai, ka reikejo per visa pries tai buvusi laika. tada nemiegu, dar verkiu...tada su niekuo nebesikalbu ir visu nekenciu.
tuoj tuoj jau matau kalendoriuje vel sitas baisus metas ateis. drebuliukas.


Komentarai