
see*?
is esmes niekas nepasikeite. gal tik poziuris. ir net ne i kazka konkretaus. atsibudau ryta, net nepamenu ar labai grazu, ir nieko. tieeek menesiu nesiojau, lipau per save, (kas, beje, jau net nebestebina manes, kazkokiu ne itin maloniu pomegiu net tapo) kaip durna spoksodavau i nieka ir labai mazvaikiskai svajodavau. realiai zinau, kad kvaila nusivilti del to ko, teoriskai, net neturejo niekada ir buti, bet visvien. nesamoningas jausmas is tikro. noreciau persirgti sita visa, vadinkim - liga, nes vargina, emociskai sekina stipriai. juolab zinant, kad dar sesios savaites nesibaigiancio kartaus mokslo, papildomu skausmu galetu ir nebuti.


Komentarai