
*you cook, i will drink wine
As megstu nepaklotas lovas. Ir tuos, kiek daugiau isgerusius nei turetu verkiancius zmones, kurie, ta minute, nesugeba buti niekuo kitu kaip tik absoliutiskai nuosirdziais. Ir odievai kaip dievinu ta zvilgsni zmoniuu akyse, akimirka, kai jie suprannta jau isimylejee. Myliu tuos rytinius, tika nubudusius veidus, truputi sutrikusius ir vis dar simtaprocentiskai nesigaudancius savoj aplinkoje. Mane beprotiskai zavi tas zmogaus netiketas aiktelejimas, staiga mirstant megstamiausiam jo filmo personazui. Grazu kai zmogus uzsimerkia ir letai nudreifuoja kazkur I debesis. Isimyliu zmones ir ju visas saziningai atviras akimirkas nuolatos. Kasdien. Isimyliu ju zlugimus ir susitepusius makiazus ir ju fantazijas irgi. Nuosirdumas, nepakartojamai grazus dalykas, toks labai, kad sudeti i paprastus zodzius tiesiog neiseina.

Maybe she's born with it, maybe it's caffeine.

Komentarai
Ir man patiko. Tik nuoširdžiai nepaklotų lovų aš nemėgstu.
Gražiai čia apie nuoširdumą pakalbėjai. Matos, kad nuoširdžiai sakai:)