atsibundi viena ryta ir pagalvoji, kad gal tas planas, planai, kuriuos maziausiai 5 metus sau kuriau, visai ne tie kuriu as noriu. sakiau, stipriai, kad bus vienaip, o dabar peergalvoju, kad gal ne. nejaukiai pati su savim jauciuosi paskutiniu metu. Jau kokias 8 dienas. Ilgas laiko tarpas, is esmes, nesutarti paciam su savim. nedristu pradeti rimtai mastyti kitokias galimybes, ka jau kalbet apie snekejima apie jas su kitais zmonem asmeniskai. viena yra parasyti bereiksmi dienorasti, kur mazai kas mane pazista, bet kai kalba apie konkrecius zmones...vau. seniai man taip sunku buvo su zodziais. o juolabiau kad ir tos pacios naujos, ar kaip cia, mintys tokios nesudeliotos, issimeciusios. erzina beprootiskai, turbut todel, kad visada zinau ka darysiu maziausiai 7 dienas i prieki. zudo. galvojau, issimiegosiu ir rytas protingas ateis, bet neatejo. arba jei atejo nemano kalba kalbejo. 'pasiklyde vertime'. taip. as ir as pati. dialogai buna ziauriai idomus.
https://3.bp.blogspot.com/_9oOwtGAQR28/SMwtFm1eGjI/AAAAAAAABGo/qWHmuYpb6RM/s400/boxhead.jpg

ar del praktikos/stazuotes su konkrecia kompanija, su kuria universitetas nebendradarbiauja, galima tartis paciam asmeniskai? zinot kas gal.

Komentarai