KūrybaEilėraštis
Akimirka
Šiandieną stebiu aš dangų
Įkvepiu giliai ir laikau orą savyje
Lyg tai būtų paskutinis kartas
Kada kvėpuodamas užgniaužiu kvapą burnoje
Ašaros pačios teka iš akių
Ryškūs prisiminimai
Su jais kartu - jaučiamas dar didesnis skausmas viduje
Grandinėmis surištos mano rankos
Skęstu savo mintyse
Beprotišku greičiu krentu žemyn,
o taip neseniai skraidžiau aš danguje
Norėjau kad tas skrydis nesibaigtų niekada
Bet nieko nėra amžino, net ta pati meilė,
Turi baigtis kažkada...
Norėčiau išnykti bent sekundei, o gal geriau keliom
Pasilikti ten norėčiau, bent skausmo nejausčiau niekados..

Komentarai
manau, jog visai idomiai parasyta,bet sorrki-RITMO NESIGIRDI!!!