KūrybaEilėraštis

Psichologinis sadistas


Kas tave sukūrė, išsigimėli tu pražuvęs?
Velnio sėkla, tu supuvus?
Nekenčiu tavęs per amžių ištisai,
Ar tu mane aiškiai supratai?

Kas tau suteikė šį blogio pradą?
Kirmele tu, graužianti šuns padą,
Kiek dar ėsi mano syvus, gyvulį?
Kiek dar trinsi mane, šleikštulį?

Aš ne vergas ir ne padugnė paskutinė,
Kuriai galima spardyt koją atraminę.
Negailestingai remdamas mane it šunį,
Sulauksi tu savo prietelio velnio dūrio...

Išpuvęs inteligente neraliuotas,
Tarsi iš vidaus suskilus siena emaliuota,
Tavo rankos, pjūdančios nagingai,
Per teismo dieną paskutinę spaus ašaras gailestingas...

Traukis, eiki ten, iš kur atėjęs, psichologinis sadiste,
Grįžk į niekšų evoliuciją, pacifiste,
Ten tavo vieta it išmatai unitazas slidus,
It žiurkei kanalizacijos vanduo gaivus...

Komentarai

Blyksnis

zjbs

lietusryte

Super.Smagu kad atsiranda žmonių,nebijančių pasakyti visą tiesą...