KūrybaEilėraštis
Nežiūrėkit iš viršaus
Blogio šaknys giliai
Suleido nagus man į širdį.
Pasijutau pakylėtas,
Nes pagaliau kažkas mane išgirdo.
Vienas kampe klūpėdamas
Ir niekam daugiau nerūpėdamas,
Buvau silpnas, kaip epušės lapas,
Papūtus vėjui, krisčiau žemyn ant kapo.
Ant kapo, kurio niekas nelanko,
Ant jo nežydi gėlės,
Nes čia palaidotos nuodėmingos sielos,
Bet aš nesiruošiu iš čia skrist, sparnus pakėlęs.
Man gerai ir čia - tarp padugnių.
Jaučiuosi savas būryje nuteistų.
Gal jūs stebėsite mane iš viršaus,
Bet tik atsukę nugaras...
Nes akys išvarvėtų, pamačius veidą
Pasmerkto sūnaus.
Komentarai
Pamokantis, ir kartu liūdnas,bet geras ....Dešimt balų....
jam ir kuola tada kalu .... net kurinio neskaiciau...mirtie ir as tau pritariu
taip TURĖTŲ būti, nes ponaitis Hellmetaliumas su savo penkiasdešimties klonų komanda visiems kala kuolus.
Mirtis rašė: paprastai vertinu ne autorių, bet kūrinį, tačiau kadangi tavęs nemėgstu, padarysiu malonią išimtį ir kalsiu kuolą net neskaičius...
paprastai vertinu ne autorių, bet kūrinį, tačiau kadangi tavęs nemėgstu, padarysiu malonią išimtį ir kalsiu kuolą net neskaičius...