KūrybaEilėraštis
Medukas
Žydi medis pragaro žiedais.
Gražus medis…
Ant vienos jo šakos vakar pasikorė meilė,
Ant kitos užvakar viltis…
Ir ošia medis kasnakt vis smarkiau,
Pragariška šviesa mano langą akindamas.
Taip ir šiąnakt…
Negaliu miegot –
Žiūri į mane mano meilės išvarvėję akys,
Klausdamos: ,,Kodėl?”.
Verkiu.
Ir krenta lašais ašaros,
Suvilgydamos medžio šaknų išsunktą žemę…
Ar kada matei, kaip svajonė paukščiu užgimsta?
Gieda paukštis mirties balsu medžio viršūnėj.
Komentarai
mintys grazios, taciau kazko truksta.
Be proto. patiko.
puikus!👍😎
Baltos eiles. Grazu. Tematika man artima. Tik tos isvarveje akys nelabai patiko. Kazkaip tiesmukiskai skamba.
gal ir nieko,bet toks niurus,👎
dieve mano, ar cia vientik mirties gerbejai susirinke?! kur dingo pasaulio ir gyvenimo spalvos?
Originali mintis! Labai patiko ir labai man asmeniškai taiklios eilutės šios: Ant vienos jo šakos vakar pasikorė meilė, Ant kitos užvakar viltis…
geras, tik rimuotis galetu daigiau😘
tikrai grazus 😃 tik man antras stulpelis nelabai 😃 bet paskutienes dvi eilutes tai jega.. Zodziu patiko 😃
pradzia taj gera!!!👍
graziausia pradzia ir pabaiga👍
labai jegovos pirmos 4 eiles.. labai! ir siaip savitumas pasaulio suvokime.. grazumelis! man labai patiko! va tiokie eiliai ir turi buti - uzkabinatys, nenuvalkioti, su potekste ir panasiai... labai jega! 10 be jokiu kalbu!
jega 👍