KūrybaEilėraštis
Godumas
Iliuzija plaštakė neramios širdies
Tamsiam danguj nusijuokė godžiai
Pasklido koridoriais niūrios pilies
Mirtis makabriškais takais plačiai
Visi mes godžiai kraują siurbiame išties
Nuo grindinio išlaižome sudžiuvusius lašus
Godumas kilimus ilgus paties
Virš pragaro liepsnų išduosime savus
Šėtonišką godumą aš pajutau
Žiūrėdamas į kuorus kaukolių pilnus
Gličiam tų akmenų kely klupau
Gyvenimus suluošinau trapius
Pažvelki į tuščias akis manąsias
Gyvenimo dykumas išvyski tu tenai
Pažvelki į kruvinas rankas savąsias
Suprasi kiek sielų išžudei seniai.

Komentarai
nelb man petiko....
Tikrai neblogas O del to kraupumo tai jis daro eilerasti nenuobodu ir neeilini kur skaitai skaitai ir ziovulys ima...
graziai surimuotas...bet toks ziaurokas...
WOW!!!Nuostabus
geras
tikrai negrazu
graziai parasytas, bet biski per ziaurus...
Destymas visai neblogas,bet....
sukelia liudnas emocijas bet labai grazu
niu man nepatiko arba as nesupratau tiesiog
nu jo... kraupus, bet geras...privercia susimastyti ka darai...
gera kuryba
geras
va čia tai eilėraštis!!
eilerastis sukelia"godzia"nuotaika... ......
grazhu.
mintis ne itin orginali. bet ishdestyta neblogai.
shaunu! man labai patiko.....
Puiku! jau seniai neskaičiau tokių skanių eilių
lai purvo upes sutekai cionai menulis svies visiems tenai ..