KūrybaEilėraštis
Puikybė
Viltis pažvelgti į mirties šaltas akis
Atgimsta kiekvieną akimirka praeities
Išdidumas išplėš plakančias širdis
Praradimas tos sielos tamsios paties
Naivumas prakeiksmas vaikystes nekaltos
Ant kelio styro kaip didelis akmuo
Nustumti bando išdidžiųjų šaltos rankos
Krauju pasruvusi užtars maža sesuo
Apskurę vienuoliai liežuviais plaka
surambėjusią sugrubusią sielą
Nelieski negriauki vienintelį lataką
Kuriuo lyg išmatos puikybė teka
Nemarios sielos išdidžiai žygiavo
Tolyn kur pažadai jas suviliojo
Lyg išdidumas jų beprotybę tapo
Kai pakeliui jausmus jos sukapojo.

Komentarai
savotishkas.
Man nelabai, nors zodziai skamba graziai. Gajla, bet nepagavau esmes
fain toks eilerastukas
labai zewrus, bet tikrai neblogas.
kodel mirties akys butinai saltos.?.....as cia tik siaip...aj..."Nemarios"cia turbut turejo but neramios .....
"Kuriuo lyg išmatos puikybė teka" - shlykshchiai skamba, del to ir nuemiau 1 bala.
visaj normalus
ghm...... na visai neblogai.....(shiandien nelabai sekasi man komentuoti )
tavo eilerasciai tobuli, bet noras buti geriausiam juos sugadina ;P
Kai pakeliui jausmus jos sukapojo ..