KūrybaEilėraštis
Svečias
Atėjo svečias lauktas tamsus jo veidas
pavargusios akys kalba apie nueitą kelią
per amžius seka jis pėdom manom
o gal manoji siela jo ieškojo klupdama
gaivus vėjelis vaiko melsvus dūmus
vienuolio lūpos taria amžinus žodžius
kiekvienas žodis vizija pavirsta laikina
širdis pamačius skuba tekina
nebėki ten, ten melas vien
ką akys mato iliuzijos išvien
sugrubę pirštai smilteles skaičiuoja
mėnulis tekantis viltis naikina
tik svečio juokas atgrasus
pažadina seniai numirusius jausmus
ne laikas mums dar nepakeliui
išskleidęs tamsius sparnus pakilo eit savu keliu.

Komentarai
neblogas
idomus eilerastis... fainiai
Ne toks smailas gawosi. Turejo buti , o gawosi
Man tai ka=kaip jau per daug tų gražių, suktų žodžių. Per juos minčių negaliu susekti. Neišsiaiškinu pagrindinės minties. Deja
Kableliai nepamaisytu ;]
Idomu, idomu... Duosiu 10 balu
vienas geresnių
...