~°• Pilkas šešėlis..•°~
Dar viena naktis be sparnų... dar didesnis akmuo gerklėje... dar aštresnis skausmas smilkiniuose... tvinkčiojantis,lėtai kankinantis skausmas... kuris pamažu darosi malonus... ir duslūs širdies dūžiai... skrodžianti aksominės prieblandos tyla... žinai... prieš pabusdama jaučiau tave šale, bet atmerkiu akis... radau tik pagalvę savo glebį... keistai pažystmas jausmas... mačiau tas besišypsančias akis, bet tu... išnykai... tavo atvaizdas buvo tiesiog pilkas šešėlis… kažkur iš mano atminties... karčiai nusišypsojau... ir... suskauda... dar kartą.. dar...
Tikriausiai taip ir turi būti. Visi tie nesusipratimai, visos tos smulkmenos sukelia kažką audringo širdyje, viduje ir galų galiausiai viskas prasiveržia ašaromis... O tu tikriausiai manai, jog man lengva, jog į viską žiūriu paprastai. Taip,aš bandau tai daryti, nes stengiuosi save apsaugoti nuo skausmo, kuris ir taip visada šalia... { tačiau kol kas nepavyksta } Patariu tapti stipresniu, nes pražūsi... Sutryps tave aukštesnės jėgos... O aš to nenoriu... nes esi per daug man brangus...
Tikriausiai taip ir turi būti. Visi tie nesusipratimai, visos tos smulkmenos sukelia kažką audringo širdyje, viduje ir galų galiausiai viskas prasiveržia ašaromis... O tu tikriausiai manai, jog man lengva, jog į viską žiūriu paprastai. Taip,aš bandau tai daryti, nes stengiuosi save apsaugoti nuo skausmo, kuris ir taip visada šalia... { tačiau kol kas nepavyksta } Patariu tapti stipresniu, nes pražūsi... Sutryps tave aukštesnės jėgos... O aš to nenoriu... nes esi per daug man brangus...
Komentarai