...{Tikrovė}...
Nežinau, kada tai baigsis.Sulauki amžiaus, kai tikrovė stveria už pakarpos ir sušunka tiesiai į viedą: "Ei, klausyk, štai koks gyvenimas". Ir turi atsimerkti, pažiūrėti į jį, klausytis, užuosti: žmones, kurie tavęs nemėgsta, dalykus, kuriu daryti nenori, klausimus be atsakymų, jausmus, kurių tu nesupranti, jausmus, kurių nenori, bet negali sutramdyti.
Tikrovė.
Kaip pagaliau pradedi suprasti, kad viskas, kas yra knygose, filmuose, televizijoje, žurnaluose, komiksuose - šlamštas. Tai neturi nieko bendra su niekuo. Viskas išgalvota. Taip nebūna. Nerealu. Nieko nereškia. Tikrovė, tai ką matai pro autobuso langą: paniurę veidai,liūdni ir laikini gyvenimai, milijonai automobilių, metalas, plytos, stiklas, lietus, žiaurus juokas, šlykštumas, purvas, išgedę dantys, maži vaikai invalidų vežimėliuose, kurie jau pamiršo, kas yra šypsena....
Tikrovė.
Kaip pagaliau pradedi suprasti, kad viskas, kas yra knygose, filmuose, televizijoje, žurnaluose, komiksuose - šlamštas. Tai neturi nieko bendra su niekuo. Viskas išgalvota. Taip nebūna. Nerealu. Nieko nereškia. Tikrovė, tai ką matai pro autobuso langą: paniurę veidai,liūdni ir laikini gyvenimai, milijonai automobilių, metalas, plytos, stiklas, lietus, žiaurus juokas, šlykštumas, purvas, išgedę dantys, maži vaikai invalidų vežimėliuose, kurie jau pamiršo, kas yra šypsena....
Komentarai