KūrybaEilėraštis
Išauš vėl rytas
Išauš vėl rytas nebylus,
Už horizonto lis lietus,
Sėdės ant skardžio du vaikai
Ir mes sėdėdavom tenai.
Ar tai likimas? Nežinau,
Juk Tu matai, spėliot bijau,
Nes ašaros drėkina man akis,
Bet saugos mano paslaptis širdis.
Kažkaip nyku aplink, tylu,
O saulė kyla pamažu,
Pakils aukštai, juk Tu žinai,
Nes pats ją užkeli tenai.
Sparnuotas vėjas vėl nuneš,
Blogas mintis manas,
Kur auš vėl rytas nebylus
Ir lis už horizonto vis lietus...
Komentarai
Supratau šiuos jausmus,ir aprašyti jie nuostabiai gražiai....