KūrybaEilėraštis
Kol laukiu
Niekas dar nežino kaip baisiai aš kenčiu,
Pasiklydęs tarp įvairiausių aš minčių.
Atrodo tik vienas klausimas mane kankina,
Tačiau dvi mintys pasąmonėj pozicijas gina.
Tos mintys mane persekioja visur ir visada,
Nepalieka net sapne.
Arba laiminga širdelė mano ūš,
Arba vėl į šipulius suduš.
Porą kart praeityje aš nusivylęs,
Dabar bijau šitos atsakomybės.
Ir jaučiu kaip mane graužia iš vidaus,
Tačiau neapleidžiu gyvenimo aš nebylaus.
Tos mintys mane taip kankina
Ir nematomom grandinėm surakina.
Ir nežinau kodėl aš vis tyliu,
Mane išgelbėtų tavo vienintelis „myliu“.
Komentarai
wow grazu ,idomu ,intriguoja ,man patinko 9balai
man ir patiko as ir 10 balu dedu
Neįtikėtinai geras,tikrai patiko,turbūt vienas iš geriausių tavo.Dešimt balų.Nr.1.