KūrybaEilėraštis
Beprotnamyje
Mano siela klaidžiojo
nepažįstamuose
tamsos tuneliuose.
Klaidžiojo ilgai.
Kol galiausiai
išvydo šviesą.
Ėjo link jos.
Į ją įžengė.
Kelio atgal nebebuvo.
Tik šviesios,
minkštos sienos.
Tik mažas langelis
palubėje už grotų.
Ir durys...
Be rankenų.
Žinojau –
gera ilgai nesitęsia.
Tik nežinojau
Pabaigos motyvo...
Komentarai
Ne visus uždaro į kambarius su minkštom sienom. Aš ten buvus ir mačiau, kad ne tokie sunkūs ligoniai guli normaliose palatose. Tik grotos ant langų, kad nesumanytų iššokt.
Aciu uz nuomones
O man tai visai patiko...
Turbūt pačiam ten pabuvus kokį mėnesėlį, tai tokį šedevrą parašytum...
esu skaicius simtus tokiu eiliu. Ir ta beprotnamio tematika jau tokia dazna tema, kad norint jog nebutum pilka dulke su tokiu eilerasciu, reikia isvistyt kazka super vaizdingo, bet kartu ir negirdeto. Tai gana dekinga tema, nes galima lengvai paliesti skaitytoju emocijas, bet tik ne tokiu eilerasciu...
Visgi nėr minties ;-] Daugiau vaizdingas aprašymas. Bet ir tai. Ieškok minties ir idomesnių pateikimo formų.