Trumpa akimirka, kai atrodo viskas apvirsta aukštyn kojom. Tada pajunti kažką kartaus ir slogaus. Tai ne trūkumas, tu nieko nepraradai.Tai tik baimė del ateities. Ne tavo... Bet to kuris jau seniai tau labai brangus, giliai širdy jauti, kad gal net brangiausias, bet prisidengi draugo vardu.
Kiek dar tai tesis kol tai kas akivaizdu išdrįsim pripažinti. Juk mes patys drąsiausi!
Ar yra brangesnių už jį?
Ar yra jam brangesnių už tave?
Visi tai mato, visi prikaišioja...
Bet tas spengiantis galvoje žodis - DRAUGAS, stabdo mus. Per daug pastatyta ant kortos.
Aš nesu viena. Aplink mane daugybė brangių žmonių kuriais džiaugčiausi jei ne viena tavo iškrėsta kvailystė. Kuri net nesusijus su manim. Tu visai netoli, ne čia, bet netoli. Darai tai kam aš prieštaraučiau, del to vengi manęs, vengi mano žvilgsnio. Pats pripažinai, kad skaudžiausia tau kai aš nieko nesakau, bet tu matai, kad kažkas netaip. Tačiau tavęs nebepakeisi, elgiesi kvailai, pats sau kenki. Tačiau tokį tave jau pažinau, tokį ir branginu.

Komentarai