KūrybaKita
Nusukite akis
Ruduo. Ant besisukančių lapų,
Susėdę ratu. Jie su gobtuvais.
Ir meldžiasi, šnabždėdami vienas kitam į ausį: \"Nusuk akis, nusuk akis...\"
Mestas akmuo ir stiklas subyra į tūkstančius pasaulių, už jų tu miręs, Tu prakeiktas! Nusuk nuo jų akis...
Ir aidintys žingsniai už tavęs. Čia aš. Neatsisuk. Klausyk kaip aš kvėpuoju. Ar tu jauti - aš gyvas!
Nusuk akis...
Kad pro pirštus pažvelgus nebematytum jo sumaitoto kūno. Ar jau matai kur veda karas? Į NIEKUR? Taip toli?
O lūpos varnų išdraskytos nusijuoks, nes pro baltas sutanas ištvirkę rankos glostys. Ir jūsų motinos joms leis. Ir jūsų kūnai seks iš paskos. Ir tu eilės pradžioj - Nuoga.
- Nusukite akis! Nusukite akis!
Komentarai