tik akimirka
O tavo moteris stovi tarpduryje,
Slėpdama veidą, gėda delnuose.
raudona saulė rūke gražina tau atsiminimus,
bet tu viji juos šalin atsainiu rankos mostu.
Tu bučiuoji merginą,
O tavo moteris tyli, net nekvėpuoja, sugniaužus kumsčius baltais krumpleis, kruvinom lūpom,
Šią akimirką ji palaidojo meilę, liko tik skausmas ir prisirišimas -
tarsi gedulo rūbas dar rišantis jus.
tu sugįši pas savo moterį
Ji glostys tavo galvą ant savo kelių,
o tu lėtai eisi iš proto, nes tavo
moteris jau nebe tavo.
Tu pats sau svetimas.
______________________________
atsiprašau, dabar jau suprantu kiek daug praradau,
suprantu kiek blogo padariau, suprantu ir, kad jau nebesusigražinsiu to ką turėjau ir nevertinau, nes perdaug tave įskaudinau. Jau žinau koks tai jausmas. Ir gailiuosi.
pervėlai...
Komentarai