Rūko. Degė. Sudegė
Jos meilė it pageltęs lapas,
Ir liko tik degėsių kvapas.

Rūko. Degė. Sudegė.
Jos žodžiai, rašyti tik JAM,
Tiek meilės sudėta, o kam?

Rūko. Degė. Sudegė.
Jos norai, svajonės ir viltys,
Ir nebeapleidžia net pikčiausios mintys.

Rūko. Degė. Sudegė.
Jos šuolis į tolį žavėjo,
Vėliau - tik geruoju minėjo.

Rūko. Degė. Sudegė.
Jos gyvenimas it trumpas degtukas,
Tas paskutinis, lemtingas triukas.

Rūko. Degė. Sudegė.
Kylant saulei - jau liepsnojo,
Tik tada ji dar nežinojo.

Rūko. Degė. Sudegė.
Josios gyvenimas tą dieną,
Pasaulį apšvietus mėnesienai.

Komentarai

Very_crazy_enough

Jo, nes būna šuolininkės į tolį, šuolininkės į aukštį, ir dar būna šuolininkės - į vandenį. Išprotėjus varlė, va kas tai...

InvisibleSoapBubble

Tai jo, mano mūza. (mm)

InvisibleSoapBubble

Such irony.

Very_crazy_enough

"Jos šuolis į tolį žavėjo" Čia kaip Rūta Meilutytė, tik nevandenyj...

Very_crazy_enough

Kaip? Machiau?

InvisibleSoapBubble

Much wow?

Very_crazy_enough

Vat žinok pasakei - ir prisnigo. Metų gaisras. Kingo Mindaugo apartamentuose ką tik mačiau didelį juodą dūmą per visą Vilniaus senamiestį.