KūrybaEilėraštis
Sudegė.
Rūko. Degė. Sudegė
Jos meilė it pageltęs lapas,
Ir liko tik degėsių kvapas.
Rūko. Degė. Sudegė.
Jos žodžiai, rašyti tik JAM,
Tiek meilės sudėta, o kam?
Rūko. Degė. Sudegė.
Jos norai, svajonės ir viltys,
Ir nebeapleidžia net pikčiausios mintys.
Rūko. Degė. Sudegė.
Jos šuolis į tolį žavėjo,
Vėliau - tik geruoju minėjo.
Rūko. Degė. Sudegė.
Jos gyvenimas it trumpas degtukas,
Tas paskutinis, lemtingas triukas.
Rūko. Degė. Sudegė.
Kylant saulei - jau liepsnojo,
Tik tada ji dar nežinojo.
Rūko. Degė. Sudegė.
Josios gyvenimas tą dieną,
Pasaulį apšvietus mėnesienai.
Komentarai
Jo, nes būna šuolininkės į tolį, šuolininkės į aukštį, ir dar būna šuolininkės - į vandenį. Išprotėjus varlė, va kas tai...
Tai jo, mano mūza. (mm)
Such irony.
"Jos šuolis į tolį žavėjo" Čia kaip Rūta Meilutytė, tik nevandenyj...
Kaip? Machiau?
Much wow?
Vat žinok pasakei - ir prisnigo. Metų gaisras. Kingo Mindaugo apartamentuose ką tik mačiau didelį juodą dūmą per visą Vilniaus senamiestį.