KūrybaEilėraštis
Pavadinimo nėr...
Juodas dangus - tai girdėti jau įprasta,
Skęsta žaliojoj baloj...
Šimtąkart kojom mažu vaiku perbrista,
Iš lėto pradingsta lietaus tylumoj...
-
Nuo vėjo šnaresio pavargusios akys,
Nebežiūri į medžių viršūnes...
Pats dievas kadaise buvo man sakęs,
Tai kas dabar jau pražuvę...
-
Taigi sudužę žaislai ir nutilusios burnos,
Ligi šiolei dar žavi mane...
Dviejų žmonių sielos į vieną sudurtos,
Visą gyvenimą būna šalia...

Komentarai
šiaip sau
Nieko..
grazhu. pritariu jessy, kad mintys begioja, bet tai juk labai grazhu. eiliaus pliusas 😃
man tai patiko... nekreipk tu i jas demesio ! 😃 cia gi jega! nu ir px tos mintys kad biski begioja! bet uz tai yra visai nebloga mintis! wo kas svarbiausia! 😃
nepyk bet jau mintys begioja tai baik ;/
Nu...😅