KūrybaEilėraštis

Saulė begėdė


Minkšti purūs debesys, lyg susitarę,
Atidengė dangų ir saulę.
O jos spindulėliai, mane išsirinkę,
Pglostė ir šildė pakaušį.

Baisu atsigręžti, atgal pažiūrėti,
Į nugarą akys įsmeigtos.
Miškai kelia naktį, vos vėjui papūtus...
Tik saulė nevargsta išeiti!

O medžiuose paukščiai, taip pat išsigandę,
Įbedę akis vos palinksta,
Paveizėt į skaidrią nesuterštą balą,
Kuri nuo manęs tik per žingsnį!

Baloj spindi dangūs... Ir medžiai padykę...
Galėčiau žiūrėt ir žiūrėti...
Tik saulė begėdė padangėj pakibus...
Neleidžia man net pajudėti!!

Komentarai