Kartais atrodo, kad Tu, Žmogau, esi vienas šiam pasauly, šiam beribiam pasauly, ir niekas aplink Tave neegzistuoja, bet esi Tu, ir niekas daugiau, gyveni Tu, gyvenimas verda tik apie Tave, ir Tu nežinai, kas dedasi kažkur toli, o galbūt visai čia pat, nes Tau tai nė motais, galbūt net pyksti, kai kas nors bando Tave ištraukti kažkur, kad pamatytum platų pasaulį, ar bent dalelę jo, kad seni draugai grįžtų, susirastum naujų, ir šiaip visokie geri ir mieli dalykai nutiktų, vardan pavasario, bet Tau nesvarbu viskas, Tu galvoji apie save, o kas dedasi kitur, manai, ne Tavo nosiai, ir nieko aš čia žmogau nepakeisiu, ar ne?...


________________________________________ ________________
Dedikuota.

Komentarai