
...kai aš ten, o tu - čia.
Tylus laukimas ir besiplečianti nežinia, Kai mintys pabučiuoja užmerktas Tavo akis, ir visos svajonės ištirpsta. Mistika ir siurprizai. Kai kaskart susitikus nebyliems mūsų žvilgsniams atrodo, jog niekur nebedingsi. Nei tu nei aš. Neišpasakytas noras, apie kurį mes…
Tylus laukimas ir besiplečianti nežinia,
Kai mintys pabučiuoja užmerktas Tavo akis, ir visos svajonės ištirpsta.
Mistika ir siurprizai.
Kai kaskart susitikus nebyliems mūsų žvilgsniams atrodo, jog niekur nebedingsi. Nei tu nei aš.

Neišpasakytas noras, apie kurį mes nekalbam, kaip angis apie kaklą vyniojas, ir noris rėkti, bėgti ir pabėgti... ten, kur rasiu savo oazę. Ten, kur šaltais žiemos vakarais galėsiu rasti užuoveją ir tą kvapą, kuris neleisdavo užmigti. Ir aš ir tu. Būsime naivūs kartu.
Bet argi? Argi būsime? Sulig kiekviena diena, kiekviena mintimi, rodos, sklaidosi naivus rūkas, ir niekas daugiau, nei pati žemė, ant kurios mudu stovime, nepasakys, kokios gyvatės ja šliaužioja. Aklai brendant ieškai akmenukų, kliuvinių, kad juos apeitum, ir lauki, tyliai lauki, kol pamatysi, ant kokio pagrindo tavo pėdos keliauja...
Ir keliesi kasryt, pabučiuotas sapnuose. Prisiminimuose. Kurie apglėbia savo šiluma ir tikrumu, neįtikėtinu skaidrumu. Kurie stebina ir ramina, pašnibždom į ausį klega tyraus naivumo žodžius, o jų saldumas teka tavo gerkle, palikęs mažytėlį pėdsaką ant lūpų, kaip mažą nuodėmingą šypsnį kairiajame jų kamputyje.
Pasineri į klegesius jaunučių, kvailučių svajonių, snaigėmis patyliukais krintančių ant tavo blakstienų, ir gėriesi kvailais sau duotais pažadais. Bet aš ateisiu be garso, niekas nė nepastebės. Ir vienu žvilgsniu ištirpdysiu visas tas naivias svajones, o jų krištolinės ašaros nutekės tavo veidu su šypsena, ta, kur išraito raukšleles skruostuose.
Ir beribis rūkas tau nė motais, atrastum tai, ko ieškai, nors ir už jūrų marių. Ir visi klausimai ištirps, liks tik tas stiprus, neįtikėtinas ir netikėtas prisirišimas. Ir aš ir tu. Stebiname tuo.

Komentarai
Aaaa, aha, tik vėlgi, Čiurlionis - lietuvis... ne prancūzas ir ne anglas... :)Bet iš esmės - supratau, kur link. Gal ir pritarčiau. Tik apsimestinumo ir dirbtinumo tame dialoge (atsakymas į panaudotą 'neva'), tuomet, nėra. ;]
epistolinis literatūros žanras, nu tipo laiskai mylimajai ar mylimajam, toks zanras kai neva rasoma, pasakojama ne skaitytojui o pazistamam zmogui. Kaip Ciurlionio laiskai, ar ten George Sand pasauliui labiau zinomi susirasinejimai, tikri ar isgalvoti. Cia LT isejo Navako panasus kurinys tokio zanro gal "Lorelei".
Very_unfunny_enough, Irrma paėmė prancūzų poeto kūrinį ir iš translate.google.lt pakeitus galūnes nuCOPYno... nu jau nu 😄
Che, būtų įdomu paskaityt tuos kūrinius :)pati kai nelabai didelė skaitovė... tai jokio šablono ir pastebėti negaliu... :)Kame tas šablonas? Kūrinio 'struktūroj', ar sakinių daryboj, pačiuose žodžiuose? logikoj? :D nelabai net įsivaizduoju kur žiūrėt.
Priceless... :DD
o man tai primena kazkoki angliska, prancuziska kurini, kurio lietuviai neskaite ir nelabai shablona pastebi.
Aš pasiilgau eglrmkntės ir (Gabux ir eqliux dar čia yra...) tame va kokia Tu mažytė dar buvai...
:D kokiam albume?... aš labiausiai čia pasiilgau rūko_muzikos :) dar lygtai Misantropia buvo (yra?) ar pan., visad stebino savo komentarais :D All in all, užaugau su šituo tinklapiu... :D
Aš prisimenu VoteForPedro, TheWickedOne, Mirtis, Tyla, Aurelija_Michael, SugarFreeKiss tai Irrma buvo iš visų pati jauniausia tinklapyje (ir albume)
Hmmm, dešimt? aš maniau tik koks aštuonetas... :)
Ir Irrma jau 10 metų, kaip music.lt
Che che, malonu, kad gražu. ;D
Kaip gražžžu (gražiau už visą dainuojamą poeziją, kada nors tik sukurtą)