
Kartais būna taip labai labai sunku.. Nereikia..

Ir beribis dangus pasiima Tave, tylėdamas, nuleidęs rankas jis šnabžda žodžius paskutinius, vienintelis toks, nepakartojamas...
Nusiramink, nebėra, vadinas nebėra.. Susitaikyt reikia, išmokt gyvent dabartimi.. Nejau taip sunku suprasti, kad viskas nėra praeitis ir sąlyginė ateitis? Viskas yra dabartis. Dabartis yra jausmai. Jausmas. Jausmas yra viskas. Ir niekas to nepaneigs.
Išprotėję žmonės - laimingi žmonės. Jiems nusispjaut į tai, kas bus, ir į tai, kas buvo, jiems nė motais ką pasakys aplinkiniai, ar ką jie išvis pagalvos apie tą žmonų, o jis laimingas, laimingas beprotis, besivadovaujantis tik savo jausmais...
Neužmušk jausmų, žmogau, savo kūnu nepaneik jų buvimo.. Neleisk jų užspausti kažkur giliai savyje, nes jie yra tikrasis signalas iš Tavo sielos, tik jausmai veda žmogų teisingu keliu, kad ir koks jis bebūtų - visų skirtingas, besipinantis ir atsiskiriantis, išsišakojantis į prarajas ir vėl sueinantis į vieną, materialiuoju pasauliu grįstą, kelią...
Nusileisk ant žemės, nebemąstyk apie visa tai, gyvenk dabartimi ir jausk dabartį visa savo esybe, jausk jausmus, nepaslėpk jų, tie tikri, ir vieninteliai tokie, kurie galbūt daugiau niekada nebepasikartos Tavo kelio atkarpoje, kurią vadini savo gyvenimu, ir kurioje neretas žmogus nuklysta į lankas, pasineria į kūno malonumus, nepaisydamas tam besipriešinančių jausmų, ar klauso tik proto balso, kuris liepia elgtis "padoriai ir gražiai, kultūringai ir visiems maloniai", nepaisant to, jog iš tikrųjų nepadoru, negražu, nekultūringa ir nemalonu yra klysti iš savo kelio ir paisyti visuomenės iškraipytų normų, kurios neretai kertasi su pačio žmogaus įsitikinimais ir tiesomis...
O tiesos, kaip žinia, yra kiekvieno skirtingos, ir vieno gėris kitam yra panašus į blogį.. Tiesiog, pabandyk pažiūrėt į tai iš kitos pusės.. Ir viskas atrodys kaip Tavojo pasaulio negatyvas. Kodėl negatyvas? Neklausk...

Komentarai
Nope O.x
O Jums neatrodo, kad tie debesys apatinėje nuotraukoje juda? o.O
Nes kartais beprotybė nėra bėgimas ir kūrimas iliuzinių pasaulių, kartais ji tėra košmarai ir tamsa. Todėl va.
Mano akimis išprotėję - laimingi. Savaip, savyje, savo mintimis, pasąmonėje.
Jūs išprotėjusius laikote nelaimingais? Kodėl?
Nevisad, oi nevisad bepročiai laimingi (: