Nebegyvenk. Mirk. Netikėk.
Tu tiki, aš matau.
Kiek gi galima, sakau.
Netikėk manim nė lašo.
Niekas to Tavęs neprašo,
Netikėk, prašau.
Netikėk manim nė lašo.
Tu tiki, aš matau.
Kartais vienatvė būna visai gerai, taip sakant - į naudą. O kartais jos būna kiek per daug. Tarsi, norėtum kad nebūtų tos tokios vienatvės, bet ji yra - į naudą, bet jos per daug. Bet ką jau padarysi, kai visi Tavo draugai tokie, kad prireikus jų pagalbos - jų pačių nė kvapo nėra. Tarsi, išnykę. Ir aplamai, kas per draugai, jei nesugeba palaikyti? Palaikymo man reikia, ypač dabar. Dabar,kai gana sunkus metas man, kai daug kas priklauso nuo dabarties. O dabartis, ta suknista kaltininkė, krečia tokius pokštus, tarsi būtų likimo sugulovė, ir jam šnibždėtų, ką daryti toliau, kad man būtų sunkiau.
Ne išoriškai, o viduje.

Komentarai
Ačiū. Gal, kadanors..
Tiesiog nuoširdžiai sėkmės Tau.
Nežinau - be reikalo, ar ne, bet tiesiog, Tu tikrai nepažįsti manęs. Nemoku bendraut su naujais žmonėm, štai kur problema. Pažįstamų - tokių nerasta. Visi, su kuriais bendrauju, šiek tiek daugiau nei pažįstami.
Tai nereikia lįst prie kiekvieno ir klaust 'ar nori būt mano draugu?'. Tiesiog būk atvira naujoms pažintims ir viskas. Arba daugiau pradėk bendrauti su pažįstamais, su kuriais mažiau bendravai iki šiol. Na, aš negaliu labai tiksliai kažką pasakyti, nes, kaip jau sakiau, nepažįstu Tavęs. Išvis, turbūt be reikalo lendu čia.
Lengva Tau kalbėt. Aš nesu viena iš tų, kurios gali prieit prie žmogaus, kurio visai nepažįsta, ir laisviausiai bendraut. Aš ne tokia. Negaliu taip.
Tuomet patarimas: atsiribok nuo jų, atsiras naujų pažinčių. Juk aplink pilna žmonių ir tikrai visi nėra tokie kaip Tavo 'draugai'.
Tai Tau. Man - ne. Maniškiai siekia naudos, kad aš jiems pakelčiau nuotaiką, kai man pačiai ji būna gera. O kai man draugų tikrai reikia, jų paprasčiausiai nėra.
Bet šiaip dažniausiai atvirkščiai būna: na, kai žmogus yra laimingas, tie 'draugai' nusigręžia, nes pavydi.
Taip, aš iš tiesų esu labai laiminga. Laimė liejasi pro kraštus. Kartais, kai būna gera nuotaika, ir tie tariamieji draugai atsiranda mano laime pasidžiaugti. Tiesiog, taip jau yra.
O tada pagalvojai: kodėl? Gal, jei nėra nei vieno tikro draugo, esi pati kažkaip kalta? Aš Tavęs nekaltinu, nepagalvok, net nepažįstu Tavęs, tiesiog svarstau, jei Tu nieko prieš. O dar neseniai visai, atrodo, rašei čia, kad esi labai laiminga.
Nepavadinčiau jų draugais. Bet kad tikresnių paprasčiausiai nėra...
Atsiprašau tada 😃 O šiaip galima vistiek pasukčiauti: išsisaugai patinkančią foto, ją sumažini, tada įkeli į netą vėl. ---- O dėl vienatvės: kaip būtų puiku, jei sugebėtume reguliuoti jos kiekį, surasti tą 'aukso viduriuką'. Dingo draugai, kai Tau sunkus metas? Būna, būna. Gal tiesiog jie nebuvo Tau draugai. Tokiais atvejais vikas paaiškėja. O gal tiesiog Tau sunku, ir ne taip supratai kažką.
dingusi <<< nuotraukos ne mano. Be to, stengiuosi, stengiuosi, kad viskas tilptų ir atrodytų gražiai. Pataikei ant "nebaigto varianto" 😘
Irrma, ar negalėtum kitą kartą sumažinti nuotraukų? Man taip langą iškraipo, kad pusės teksto nematau.