
Nieko įdomaus jūs čia neperskaitysit.

Ji tik ėjo, tolyn, nežinodama kur, neturėdama tikslo. Eidama ji galvojo. Apie viską. Kelias vedė tiesiai. Tiesa pasakius, jis vedė tiesiai į niekur. Bet ji vistiek ėjo, tarsi jai būtų nė motais, kur kelias ją nuves. Eidama, galvojo. Apie tai, ką paliko. Paliko ji daug, labai daug. Mylimus kampus, takus, kuriais vaikščiojo, paliko, viską paliko. Dabar nebe ji vaikščios tais takais, nebe jai švies gatvės šviestuvai, dabar jau ji ten bus svetima. Visa savo esybe, ji ten nebepriklauso, ji bus tik svečias, atėjęs laikinai, ir greit išeisiantis. Ji tai žinojo. Ir tas žinojimas trikdė. Juk tuos kelius ji mintinai mokėjo, galėdavo eit užsimerkus, drąsiai, žinojo kiekvieną kertelę, ir apie ją galėdavo ką nors papasakoti, iš savęs. Bet dabar, vaikščios ten su nostalgija, gilia, ir atsimerkus. Tačiau ji nėra tokia pesimistė, kad visąlaik galvotų tik apie tai, ką paliko, ir nė lašelio apie tai, kas galbūt bus. Ji tikisi susirasianti kitą sielai mielą ir tiek pat, ar net labiau, gerą užkampį - naujuosius jos namus. Be paliovos galvojo, kokie jie turėtų būti - kampai tamsūs, didelės sienos, plačios durys, kurias ji galėtų atlapoti kiek galima daugiau. Ne, geriau kad jos pačios atsidarytų. Plačiai plačiai. Senuosiuose namuose jos neatsidarinėdavo pačios, o ką jau kalbėt apie platumą... Taigi, dar ji norėtų gražių langų. Žaliais žaliais rėmais, kaip senuosiuose namuose, tik didesnių. Kad į namą kristų kuo daugiau šviesos. Jei dar būtų smailėjantys viršun, namai galėtų būti šiek tiek gotiškesni. Gal net ir labai. Būtų labai gera tokiuose namuose.
Ji vis dar eina, ir nežinia, kur nueis.

Komentarai
Smegenų rugiliuke <<< radai ką komentuot.
lb grazus tiltas
shiaip lb grazhu. bet wat man pachioj pradzhioj buwo ten du sakiniai ar daugiau, kurie apie ta pati, ir kazhkaip kai taip kartojasi tai nelabai krutai. bet shiaip grazhu. ash wis dar einu..
Kadanors, kadanors...
😄DD ai daug teksto... netingėsiu paskaitysiu.. 😃
Suradai į ką žiūrėt.
mano tipo diaro pavadinimas. šaunu 😘