O ką žmonės? Jie negirdi, jų nesigirdi...

https://potyris.blogas.lt/files/2009/12/i-can-always-make-you-smile-_.jpg

Sumišę balsai galvoje, begalinis spengimas ausyse, ratu besisukantis vaizdas, šiek tiek apsiblaususios akys, pravertas langas, šiluma, dvelkianti pro jį, ir plati šypsena.
Sėdi, žmogus, ir mąstai. Kaip kartais susisuka Tau varžteliai pasielgti vienaip ar kitaip, gal kiek kvailai ar neapgalvotai, ir koks dėkingas esi tam nežinia ar egzistuojančiam vaikiui, kur gyvena viršuje, kad šitaip gražiai ir palyginus maloniai Tave išsuka iš visos tos košės...
Kaip čia taip atsitiko? Rodos, svajonės dar taip neseniai buvo tokios tolimos ir neaprėpiamos, o staiga dabar... Jos ne tik ranka pasiekiamos, bet iš tikrųjų yra Tavo rankose.

https://img109.imageshack.us/img109/7751/tatty19754822.gif

Maža naivi mergaitė staiga pabudo iš gilaus gilaus miego. O kad jūs žinotumėt, kiek daug ji sapnavo... Ir kalnus, ir miškus, ir senas senas pastoges, daugybę besišypsančių veidų, piktą vėją, stiprų lietų, savo gimtadienį ir pačią nuostabiausią dovaną jo proga. Krintančias iš dangaus neišsipildžiusias svajones, kaip mergaitė jas gaudė, kaip įsmigo sniego pusnyje, kaip keliavo per upes ir slėnius,... Ir niekada ji nebuvo viena.
Taigi, mergaitė pabudo, dėkinga savo šešėliui už tai, jog jis yra, apsivertė ant kito šono, ir susitiko jo sidabriškas akis.

https://filaty.com/i/804/c96fffa.001%20(13).jpg

Komentarai