Pastebėti nepastebima?..

La, la, la, la, la, la,...
Serj Tankian - Sky is over.

Kodėl kaskart lyja? Tai lyg pranašas: lauk bėdos, širdie...
Rodos, stengėsi mane kažkas nuo to sulaikyti. Nuo to menko atsitiktinumo. Prasta savijauta, mokytojos skambutis, jog jai posėdis, prapliupęs lietus... - jie visi man sakė ten neiti, bet aš jų nemačiau, kaip ir tada, po Kalėdų.
Ir tik menko atsitiktinumo dėka, užlaikytos pamokos ir vizito pas dainų senelę, nutiko, kas neturėjo niekada nutikti.
Apsivertė, susimaišė žemė su dangum, ir mažos dvi žlibės apsitraukė blizgiu stiklu. Sukeisti vietas Nojaus laive, prisėsti ant borto, siūbuoti, skaičiuoti, išganymo laukti.
"Jis visada buvo genialus..." tariau, "...jis gaus šią mano žinią..." tariau. Pažiro kortos, aš jų taip ir nesurinkau, tik leidaus labirintan kažko, nežinia ko, ieškoti.

Tas absurdiškas tikėjimas utopija, argi jis negali baigtis? Galų gale, kiekgi tai tęsis, jei nežadi tu pasikeist? Arba žadi... tik niekas to nesuvokia. Ir niekam to nesakai.

Komentarai