Ištrink mano mintis bučiniais, apkabink sava tuštybe..
Nutildyk žodžius melu, ir nieko daugiau nereikės...
Pakšt! Tu mano.
Ir skausmas perveria širdį...
Pakšt! Aš valdau Tavo jausmus.
Ir tau pasipriešinti nepavyks...
Neapykanta liesis per kraštus, kantrybės taurė perpildyta duš, birdama kraujo šukėmis. Jos sminga į širdis tų, kurie tiki.
Pakšt! Aš tikiu.
Melas.
Žinau.
______________________________
Ir suprask Tu, žmogau, ką norėjo pasakyti numirėlis...

Komentarai