
Tai, kas kartais užknisa, bet būna gerai.

Ant sienos smagiai žaidė saulės zuikučiai, o ta naivi, kvaila mergiūkštė, užuot mokinusis, tik spoksojo į juos, ir svajojo, Jos svajonės buvo tokios naivios, kad ji net pati dorai nesuvokė, ar ji - žmogus, ar lėlė. Ji tikėjosi, kad jos mylimas meškis atiteks gerai merginai, kad toji pliušinuku sąžiningai rūpinsis ir mylės jį taip stipriai, kaip ankstesnioji jo savininkė. Naivios svajonės, ar ne?.. Taip, ji viena iš tų svajoklių, kurioms realybė - tik žaidimas. Ir kaip, kuo ji gyvens? Svajonėmis? Savo susikurtame pasaulyje? Ji - lavonas. Nuoširdžiai, tokie žmonės ateities neturi, jie gyvena šia diena, ra fatalistai ir domisi laikinumu.
Žavu.

Komentarai
monstre << sakai, gražios mintys sukas mano galvoj? gerai, kad aš jų visų nerašau... 😄
lb grazu 👍