The chronicles of the great Labyrinth

https://wallpaperswide.com/thumbs/piano_hammers_close_up-t2.jpg

Kai visur aplink tave skraido garsai, o ausys pagauna pačios gražiausios melodijos garsus, susimąstai, kodėl viskas taip, kaip yra.
Kodėl, tarkime, šitiek laiko tylėjai. Tiksliau, tylėjo tavo vidinis kūrėjas.

Būna, įklimpsti į tokią neviltį, jog bet koks veiksmas atrodo bereikšmis ir nereikalingas. Tuomet jau, rodos, žmogui niekas nebepadės, o velniūkščiai pragare jau rezervuoja kubilą. O mažytis, arba galbūt labai didelis, kūrėjas tavo viduje praranda sąmonę nuo skausmingos miglos, aptemdžiusios mažą jo pasaulį...

Tuomet kodėl, staiga, ne tada, kada reikėtų, imi ir pradedi suktis lyg vijurkas, nespėdamas net pasižymėti gairių viso to gėrio, staiga atsiradusio Tavo galvoje?

Būna, sako, nušvitimai tokie. Kai užtenka tinkamai nukreipto dėmesio, ar bent lašelio to, kas visada tau buvo varomoji jėga, ir mažasis tavo pasaulio kūrėjas atranda kelią per visa, kas buvo susikaupę. Ne, niekur tai nedingsta, tačiau žinia, iš kur sklinda šviesa, yra išsigelbėjimo idėja. Matyti ją bent akies krašteliu - nebeturėti laiko pavalgyti, vien tam, kad nepamestum dar vienos geros idėjos.

O kas, jei tai laikina?
Viskas laikina.
Kad ir kaip bebūtų gaila...
O kas, jei tai laikina?
Tuomet naudokis proga
Galbūt nebepasikartosiančia.

Kad ir kaip bebūtų kvaila, mes griebiamės šiaudo, kartais net patys to nežinodami, kad mūsų siela rastų kelią per visa, kas yra juoda, net jei kartais tas šiaudas yra visų mūsų juodų minčių kūrėjas.

https://farm1.staticflickr.com/40/80484595_c04743c623_z.jpg?zz=1

Komentarai

Irrma

Oho, na tai skaitytojams ačiū.. ;]

R7wa

Ir gražu, ir estetiška, ir pataikyta kaip pirštu į akį 😘 Ačiū už sušildytą dieną 😆

Irrma

Matyt, aš gerokai nesupratau, kaip tai siejasi su mano blog'u. o_O

ram015

na, aš kaip paprastas vartotojas, bandysiu pasveikinti draugus su šventėmis ir dienoraštį vis kokį laisvalaikiu parašyti... o rimtiems Kūrėjams kompiuterija, komunikacijos ir pan., suteikia plačias erdves kūrybai 😄