
This day.


Tik netark nė žodžio-
Pažiūrėk, kur dabar mirtis;
Žiūrėk, ar buvę jausmai atgis,
Tik netark nė žodžio.
Ateis juoda ir šalta naktis-
Ji čia, po Tavo kojom,
Tik netark nė žodžio-
Pažiūrėk, kur dabar mirtis...

Mergina su pliušiniu meškučiu naiviai vėpsojo į veidrodį. Ji negalvojo apie tai, kas buvo, ji negalvojo apie tai, kas bus, ji tik žiūrėjo į veidrodį, ir džiaugėsi tuo metu stikle atsispindėjusiu vaizdu. Jai buvo nė motais, kas bus, nes ji manė, kad bus viskas gerai. Ir ji neklydo. Viskas buvo gerai. Beveik. Kartą, koncerte, ji pametė savo numylėtą meškį. Dėl to per daug nesijaudino, ypač pirmomis dienomis, nes jos geriausia draugė patikino, kad bus dar tų meškių, lig soties, ir nėra čia ko jaudintis dėl vieno pamestinuko. Bet kuo toliau tuo mergina labiau jautė, kad vis dėl to pasiilgs to meškio, kad ir koks jis bebūtų. Bet juk negrįši atgal, laikas juda, turbūt jau kokia kita mergina rado pamestą meškį, ir dabar jis - jos.

Tikim...

Komentarai
Dingusi Neruse <<< am..?
O kažkas pažįstamo. Kleckas 😄 Aušrinė 🤔
O kodėl nečiaužėt naujojoj arenoj?
Ne, ne Akropolio, o senojoj arenoj čiaužėm.
Akropolio ledą išbandėt? 😘