|
Vėl tas pats šurmulys, ta pati klasė, ta pati pamoka, ir vėl mokytojos nėra, ir vėl mes sėdim vieni, vėl pasineriu į savo mintis, stengdamasi visiškai atsiriboti nuo aplinkinių, nuo mokyklos, ir manau man pavyko, nes girdžiu save aiškiai, ir galvoju apie tai, kas man dabar svarbiausia, kas dabar dažniausiai man neduoda ramybės, per ką galų gale nebegaliu užmigti, nes ištisai galvoju, apie sekmadienį, apie tą dieną, kai po trijų savaičių, vėl laikiau rankose savo Pliušinį Meškį, vėl jį turėjau, bet, kaip ir pridera pliušiniam meškiui, jis toks ir buvo, ir man neduoda ramybės, ar jis turi širdį...?
|
Komentarai
Pasiklydus
.
Dingusi <<< Sekmadienis buvo visai geras.
Labai geras dalykas yra sugebėjimas visokiame nervinančiame ir nereikalingame triukšme sugebėti atsiriboti nuo viso to ir likti su savimi. Daug naudingesnis laiko išnaudojimo būdas. Padeda player'is tam. O antros dalies diaro nelabai supratau. Tai tas sekmadienis geras buvo, ar ne? 😃