
Undead.

Tu pakeli akis į dangų, o ten debesys lėtai plaukia gilia žydra jūra, žiūri į neaprėpiamus tolius ir skęsti mintyse, kurios neduoda ramybės...

Kas gi aš?- paklausė laiko, tikėdamasi atsakymo..

Mažytis lietaus lašelis tyliai nuriedėjo lelijos žiedu, tada - lapeliu, tarsi per aukštą aukštą žolę brisdamas, ir tik pliumpt!- įkrito į ežerą, devynių mylių platumo, devynių gilumo, ir nudažė jį pačiomis gražiausiomis lietaus spalvomis, skaidrumo atspalviais, ratilais pasklido ši grožybė po visą vandenį, išsklaidė tamsumą, tyras tyras neramus vanduo sudrumstė ežero nebylų buvimą, tarsi naują gyvenimą suteikdamas, lyg sąvąjį atiduodamas, pats to nesuvokdamas...

Jauna, naivi mergaitė ėjo tylia vasarinės kaitros gatve, tarsi nieko aplink ją pasaulyje daugiau nebūtų - nematė ji nei piktos tetos, išsipusčiusios iki ausų tarsi kalėdinė eglutė, kuri dar vis skundžiasi ko jau senai nebėra, nematė mergaitė ir padykusių vaikėzų grupelės, bėgusios ir prabėgusios pro ją tolyn, kikenimų lydimos, nepastebėjo net mirksinčios aukšto pakelės raudonmedžio žibinto lempelės, tiesiog ėjo tolyn į nežinia kur, vesdama save šviesios ateities idėja į nakties gilumą, kol staiga pajuto švelnią šilumą ant savo veido, ir tuomet ji pamatė - iš lempelės sklidusią beribę šviesą, kuri meiliai glostė mergaitės skruostus, tarsi pūkuotas katinas būtų prisilietęs savo švelniu kailiuku..

Komentarai
Tokių paveikslėlių pilna visur. Jis čia ne prie ko.
aš nieko nesakiau apie esmę, tik sakiau, kad paveikslėlis gražus ir tiek.suprask kap nori, man tai tas pats...
minutė tylos Veeee<< ačiū.
įkvepiančiai 😃 patiko
tas voratinklis dailiai atrodo ;>