2metai.
Žvakutės,saugančios tave nuo atšiauraus vėjo ir lietaus..
Keli mieli angeliukai šalia antkapio,gėlės ir ištiesti du delnai į viršų.
Susimąstai ir atsirandi tose akimirkose.
Tu vėl čia,vėl šypsaisi,o tavo plaukuose atsispindi saulė.
Prieini apkabini,palinki sėkmės ir nueini su ciucia.
Ir nebegrįžti,o aš atsimerkiu iš prisiminimų ir tematau
kaip žybsi nerami mano žvakutės tau,ugnelė.
Ššš...dek ramiai.
Aš atėjau aplankiau.Nesusilaikiau,nesusitvardžiau ,kai
tik užvėriau namų duris.
Gal per daug prisiminimų,gal per daug.
Gal tiesiog šiandien taip reikia.
Man padeda dangus,jis irgi verkia.
Pasiilgau Tavęs;*
Juk vistiek mes kažkada,mieloji,aš tikiu ;]
Komentarai