į širdį ateina ruduo...
Lyja, tamsu. Tiesiai šviesiai rudeniškai. Imtasi tiek daug amatų amatėlių ir niekas neišeina padaryc..Bent valgyt pasidarė ir nagai nusilakavo.Gal dar ir vakarienė pavyks, jei bus jėgų pažvegt į maistą. O apie amatus-nieko, numetam vieną-atrandam kitą.Bet kai tavęs neįvertina, o kitą liaupsina, tada į širdį ir ateina ruduo.Daugiau nieko ir nesinori sakyti, tiesiog skaudu.Pavargau. Pašliję mintys, norai, skaudanti visą dieną širdis.Išvarymas, važiavimas namo, užstrigusi spyna, skaudančios žaizdos...ar gali būti dar blogiau?Žinoma. Prašom. Tikėk, tikėk, pasitikėk...o tave ir toliau tryps, ne tik praeities šešėliai.Taip, čia kupina nesusikaupimo, padriko minčių dėliojimo, pašlijusių jausmų ir skausmo.Bet yra kaip yra.Šiandien gal taip ir geriau..Ne.Ir kaip tyčia vienišas vakaras, kuris galėjo būti daug kartų šiltesnis ir mielesnis.Bet yra bet...
Komentarai
Kaip Remarkas yra pasakęs "Nepriimk nieko į savo širdį, nes tai, ką priimi, norisi išlaikyti... O išlaikyti negalima nieko". Ir nežinau kaip tu, bet aš jau geriau būsiu be meilės nei leisiu kitiems save mulkinti. Užtektinai jau mačiau veidmainysčių ir dar daugiau jų pamatysiu, bet žinau, kad tikrai nebenoriu būti jų auka. Būtų gerai, jei šiam pasauly būtų taip paprasta galvoti širdimi. Deja, bet taip nėra.
Tikrai taip.Užmiegi ir vėl pabundi ir pan. Matyt per daug visko prisikaupė, o dar ir tas niūrus oras padaro savo. Tikriausiai. Bet, kad ir kiek pasimokai, vis vien suklysti...ypač kai galvoji širdimi.
Kartais taip norėtųsi, bet taisyklė tokia, kad be pasitikėjimo meilės nėra.
Pasitaikė nemalonus vakaras? Man taip pat... Tiksliau jis buvo katastrofiškai nerealiai sujauktai siaubingas. Teisingai velniux sako, niekada nepasitikėk niekuo ir tada niekas tavęs netryps ir neskaudins. Labai svarbu tai išmokti ir tada niekada nepralaimėsi gyvenime :)
Netikėk. Netikėk. Nepasitikėk. Niekuo. Niekada.