kad niekas nesurastų,nematytų

Vienišas vakaras.
Jaučiau,kad jis toks bus.
Šalta,visiškai nejauku,nei viduj ,nei išorėj.
Stengiesi dėtis optimistu,bet nugrimzti į pačią bedugnę
ir nebematai šviesos-gal dėl to,kad sutemo?
Sutemo ne akyse,o sieloje.
Pasitraukit pikti šešėliai nuo mano saulės...man juk reikia
šviesos ir šilumos.
Begėdžiai apsimeta negirdintys,ir vis labiau užstoja ją.
Ak,jūs beširdžiai pažadukai,žadėjot po
valandėlės pasitraukt..
Bet nė milimetro nepasislinkot šonan.
O susimildamas,sušildyk savo šypseną mano lūpų kampučius,
ar ir šito šiandien pagailėsi man?
Tokia bejėgė,tokia šiandien jaučiuos nuoga,
O tu tik nusigręži,nešdamasis šiltą paltą.
Išeisiu šiandien ir paskęsiu tamsoje,
kad niekas nesurastų,nematytų.

Komentarai