Kosmonautas
Mano matrica tu,
Mano saulė,akmuo
Mano žodžiai,lietus
Mano meilė ruduo
Mano Dievas žolėj
Mano žiogas ore,
Stygos danguj, stygos danguj
Mūza delne.
Užmiršau,kad tikiu debesėlio šviesa,
Kiekvienam kosmonautui,vienam kosmonautui
Sušukim "ŪRA!"
Jos Kosmonautas nusileidęs į žemę,į Jos gyvenimą,
staiga nori skristi į naujai atrastą Nibiro planetą.
Palikt Ją,žemės vaiką ir tik retkarčiais paliest
žvaigždėtu dangumi,apkabint mėnulio šviesa,
bučiuot saulės spinduliais.
Rimtis ir rūstumas puošia jojos veidą,
plūsta prakeiktas karštis visu kūnu,plaučiai gauna vis
daugiau deguonies,o akys tvinsta,lyg po užtvankos griuvimo./
-Kas?-paklausia Kosmonautas.
O Ji tik gūžteli pečiais ir panyra į nakties šešėlius.
-Ej?-pakelia Jai galvą.
-Aš tik...noriu,kad visada būtum šalia.
Tvirtos rankos apjuosia Jos liemenį,
Ji įsikimba Jam į pečius ir tvardo akyse augantį potvynį...
Kosmonautas miega.O Ji budi prie Jo nuotraukų ir meldžia,
kad niekas neatimtų Jo iš Jos.
Netvardo,nei pykčio,nei byrančio lietaus.
Ji tiesiog be galo Mylinti Jį..:
-Mielasis,būk šalia ir leisk mylėt.
Leisk jausti tave,leisk kalbėti jausmams,kai
būnu tavo glėby,leisk paskęsti tavo bučinių jūroj.
Leisk žiūrėt į tavo tyras akis,leisk matyt tavo miegą,
leisk būt šalia,kai tau sunku ir leisk išklausyt.
Leisk būti mylimai ir justi tavo meilę man...
Leisk būti,nes be tavęs nėra prasmės man likti
žemėj.
Pasiimk mane kartu,jei Tu išskrisi..Leiskimės bėgti nežemiškais laukais,
paleiskim aitvarą į žvaigždes,tegu ten mūs vardus parašo.
Juk kaip aš be tavęs,manas Dangau?*
I am a BIRD girl now,
I've got my heart
Here in my hands now*
[Paukštis,mano paukštukas*]
Komentarai