Meilei niekada nebūna blogo oro*
Atrodo juk tiek daug žodžių,bet kai jų reikia,
jie visi pranyksta ir tu susimauni.
Tave įveikia tyla.
Tikriausiai taip reikia.Patylėti,
pabūti šalia,apkabinti ir priglausti prie krūtinės,
kad jaustųsi šiluma ir palaikymas.
Brangus.Toks ir išliks visada.
Prisiminimuose,vietose,veiksmuose.
Tik reikia tikėti.
Juk vienai dienai atėjus visi susės prie
bendro tylos stalo ir gėrėsis buvimu.
Toks yra likimas-kažką mums duodamas,
kartu ir atima.
*
Tas didelis noras apkabinti...
Ir neapsakomas jausmas,kai tai įvyksta.
Tu panyri į svajonių jūrą ir jokiu gyvu nenori iš ten išlysti..
Tu plauki ant bučinių bangų,tave siūbuoja Mylimo kvėpavimas.
Atsidūsti ir jauti,kad prie tavęs plaka širdis,
tokia pati kaip ir tavo krūtinėje.
Jų plakimas susilieja į vieną darnią simfoniją,
kuri glosto mylinčias sielas,
užmaršina vaidus,sunaikina susiraukusias mimikas,
nereikšmingus ginčus ir nemielas akimirkas,
kur buvo kažkas ne taip,kur buvo abiems negera.
Atsimerki ir matai,jog tai ne sapnas,
ta širdis ir plaka,kaip plakusi šalia.
Taip karštai ir taip garsiai,jog nesigirdi,
net minčių,jauti tik begalinį norą dar labiau mylėti ir nepaleisti.
Turėti šalia,saugoti ir branginti;
reikiamą minutę būti šalia;
matyti kai užmiega;
žiūrėti tol kol atsisuks ir atsakys žvilgsniu,o tada kartu šypsotis;
dainuoti kartu kažkokią dainą su netiksliai atsimenamais žodžiais;
beprotiškai skubėti namo,bet dar užtrukti keletą minučių atsisveikinant;
šokinėti per perėją,kaip maži šokavom su draugais kieme;
iš visos gerklės ką nors rėkti ir juoktis iki pilvo "sąnarių" skausmo;
apsikabinti ir stebėti jo žvaigždes,kurios staiga pranyksta xD
arba bandyti suspėti sugalvoti norą,kol kris žvaigždė;
žiūrėti filmą ir netyčia užmigti,o prabudus matyti,
kai jis tebemiega šalia ir po keliolikos minučių švelniai pažadinti ir žiūrėti į
apsimiegojusias,pilnas žiburiukų akis;
eiti grybauti ir irzliai sakyti,jog nieko nerandi;
stebėti kaip jis puikiai darbuojasi;
prigulus žiūrėti filmą ir sakyti,jog nebenori jogurto,nors jo tik
šaukštelį paragavai
;kutentis trijų raundų kovoje iki nukritimo,kurioje visad pralaimi xD;
sėdėti ant ežero kranto ir gurkšnoti Utenos mėlyną xD;
gėrėtis nešamai į vandenį ir spygauti nuo aptaškymo;
žiūrėti kaip jis brenda į vandenį ratu,
kaip bando pavaidinti ryklį ar dar kokį gyvį;
šypsotis jam,kai jis nieko nesakydamas žvelgia į akis;
paskambinti ir prapliurpti kelias valandas,
tada susimatyti,o išsiskyrus vėl prapliurpti kelias valandas;
užmigti kalbant telefonu ar klausant sekamos pasakos;
rasti krūva sms,kuriuos perskaitai tik atsikėlęs
ir jautiesi toks laimingas...
Neišvardinti.Nes tiek dar visko gero/.../
Gera turėti ir gera būti,kai turi dėl ko.
Gera mylėti,kai žinai,jog ir pats esi mylimas.
O Šiandien aš linkiu,Meilės.
Nors ir ruduo,nors ir apsiniaukia,bet meilei
niekada nebūna blogo oro***
[Juk galime paimti skėtį ir šokuoti per balas,kol
kojos visiškai sušlaps.O jei prisnigo-bėkim ant kalnų ir
čiuožkim ant užpakalių žemyn,o gal pačiūžos būtų geras vaistas,
arba lempų šviesoje daromi sniego angelai.Turėk fantazijos
ir viskas atgis,ir visi sezonai taps savaip mieli kažkuo.]
Išmokim bent kartais pasidžiaugti tuo,kas mums duota.
Komentarai