*
Sugrįžimas į mokyklą po ilgų gijimo "atostogų".
Sunkoka.Nieko nesupranti,greit išsenka jėgos,norisi prigulti...
Po ilgo rašymo ranka,nebemoka raityti raidžių ir raštas virsta tikra keverzone.Reikia laiko įsivažiuoti,tik benzinas brangus*

**
Kartais norėdami nustebinti,susimauname ir tada jaučiamės
taip šūdinai,jog atrodo,kad jokie žodžiai
negali to pateisinti,ką padarėm ne taip.
Tiesiog pasidarome sau šlykštūs.Negalime sau atleisti,
kad buvome tokie savanaudiški,nepaklusnūs kito norams.
O juk pradžioj visa tai atrodė "gražiai ir gundančiai"o kaip "prisvilo"-dingo ir grožis.
Ir taip prasideda savimi nepasitikėjimo epocha.
Bet kodėl dabar taip skaudu?
Todėl,kad tai buvo savanaudiška,egoistiška.
Susitvarkys.Bet kol kas kirminas graužia paširdžius..graužia ir nė neketina
nustoti.
Juk ruduo,šalta-alkio metas.Bet po jo ateis renesansas ir
tikėjimas savimi atgims...
Mes šiandien norime pabūti savo tyloje,su savo graužatimis,
mintimis,burbenimais po nosimi,varvančiomis akimis ir giliais atodūsiais.

Komentarai