Pamiršti kaip gyventi gyvenimą
Taip viskas trapu ir visiškai nepaprasta,o galėtų būt,jeigu tik moki tikėt ir ištverti,o juk ištverta tiek daug,tiek daug laiko prabėgę ir viskas sudėliota į vietas,atleista,patikėta ir toliau mylima.
O dabar žiūrima pro pirštus,užmirštamas švelnus kvėpavimas,tik gerklėje stringantys gniužulai trukdo įkvėpti ir pasakyt"aš gyvas".
Be jokio kaltės jausmo,švaria sąžine kimbi į gyvenimą,o jis nusisuka,galvodamas neesamas tiesas.
Suklumpi su širdgėla ir klausi savęs,kodėl negalima tiesiog mylėti?
Juk pats-tiesiog myli,o mylėdamas išmoksti pasitikėti,tuo pastatydamas puikius pamatus,tam,kas yra jaučiama dvejose širdyse.
Sustok ir susimąstyk,kaip skauda,tam,kuris žino,kad tai tik iliuzija,kuri niekada nepasieks realybės.
Sustok ir pamatyk save iš šono,ar tu dar tiki,ar myli,ar gyveni?
Nes šitaip ir baigias gyvenimas,kai netiki ir pamiršti kaip jį gyventi.
Komentarai